- vėrėjas
- vėrė́jas, -a smob. (1), -à (3) Tr, Pl kas veria į nytis: Ana vėrėjà aplinkui visiemu veria Dv. Ana gera vėrėjà, sutaiko raštus Klt. Aštuonianyčiam reiks prašyt vėrėja, pati nemokėsiu suvert Kp. Bloga vėrėja, kad audeklas ažunarvėm eina Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.